Nuotraukos šaltinis

Pasauliui tobulėjant technologijos sparčiu žingsniu ateina ir į švietimo pasaulį. Technologinės inovacijos vis labiau keičia kiekvienam iš mūsų įprastą mokymosi ciklą sukurdamos naują lauką moksleivių ir studentų tobulėjimui.

Švietimo struktūros pokyčiai padeda greičiau įsilieti į kintančią ekonomiką, efektyviau tapti jos dalimi ir prisitaikyti prie skaitmeninių, visuomenės ir demografinių pokyčių visame pasaulyje.

Švietimo technologijų nauda – sparčiai augantis mechanizmas. 2022 metais sektoriaus pasaulinė vertė siekė net 123,40 mlrd. JAV dolerių. Pranašaujama, jog nuo 2023 iki 2030 metų bendras metinis švietimo technologijų sektoriaus augimo tempas padidės net 13,6%. 

Švietimo technologijos (angl. EdTech) apima keletą įvairių žinomų ir mažiau girdimų segmentų, kuriuos sudaro mokymosi valdymo sistemos, internetinis mokymasis, kursai internetu, adaptyvus mokymasis, mokymasis žaidžiant, dirbtinis intelektas, virtuali realybė ir kt., tad kuo kiekvienas jų – ypatingas?

Mokymosi valdymo sistemos (LMS)

LMS – programinės įrangos taikomosios sistemos, kurios yra skirtos švietimo programų ir kursų kūrimui. Ši sistema taip pat atlieka administravimo, ataskaitų sekimo ir stebėjimo modelio funkcijas. Mokymosi valdymo sistemos yra atsakingos už mokymosi programų bei kursų kūrimą, jas lygina ir pritaiko. LMS naudojamas vartotojo patirties vertinimui, mokymo funkcijų optimizavimui, ataskaitų sekimui ir kt.

VasutinSergey/Shutterstock.com

Mokymasis internetu

Dauguma mūsų su internetiniu mokymusi glaudžiau susipažino COVID–19 pandemijos metu, tačiau dabar pasaulis nebeturi sienų, o Birminghame esančiame universitete galime mokytis net ir esant Lietuvoje.

Kaip tai veikia? Internetu vykdomas (skaitmeninis) išsilavinimo modelis tapo įmanomas EdTech dėka, kuomet mokymo programos tapo artimesnės XXI amžiui – elektroninės knygos tapo ne priešu, o draugu, o populiarųjų Zoom vaizdo pamokų bei paskaitų dėka dėstytojų žinios tapo prieinamos iš bet kurio pasaulio kampelio, turinčio internetą.

Hanss/Shutterstock

Adaptyvusis mokymasis

Švietimas – veiksnys, kuriam niekaip neįmanoma pritaikyti one size fits all sąvokos. Švietimo sistema ilgą laiką grumiasi su edukavimo pritaikymu įvairių gebėjimų ir lygių moksleiviams, o besimokantieji yra priversti susitelkti ne į asmeninį tobulėjimą, bet aukštų rezultatų siekimą. Ši problema įvardijama kaip pati opiausia švietimo sistemos bėdų, tačiau gerų žinių yra, nes technologijoms tobulėjant pasaulį išvydo adaptyvioji mokymosi metodika, kuri šias švietimo kliūtis geba sumažinti.

Ši metodika ypatinga tuo, jog telkia dėmesį į besimokančiųjų individualius poreikius ir taiko personalizuotus mokymosi metodus. Iki 2025 adaptyviojo mokymosi rinka, prognozuojama, išaugs iki 5,3 milijardo JAV dolerių ir tai reiškia geresnius mokymosi, įsitraukimo ir grįžtamojo ryšio rezultatus tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.

Nuotraukos šaltinis

„EdTech“ žaidimais pagrįstas mokymosi tipas

„EdTech“ žaidimų paskirtis – lavinamųjų technologinių procesų integravimas į švietimą. Šie į žaidimus panašūs elementai padeda mokymosi procesą paversti patraukliu ir inovatyviu, o besimokantieji motyvuojami ne mums įprasta pažymio sistema, bet apdovanojimais, taškais ir tolesnį tobulėjimą skatinančiais iššūkiais.

Toks mokymosi būdamas pagrįstas „laimėjimo euforija“. Kuomet asmuo gauna atlygį smegenys išskiria cheminį junginį – dopaminą – kuris verčia mus jaustis gerai ir įkvepia toliau siekti rezultatų. Šis edukavimas yra interaktyvus, tad pagerina dėmesio koncentraciją ir minčių produktyvumą. 

VectorMine/Shutterstock

Dirbtinis intelektas (AI)

Nepaslaptis, jog dirbtinis intelektas turi begalę panaudojimo būdų: virtualūs asistentai (dažnai girdimi – Siri ir Alexa), veidų atpažinimo sistemos, autonominės transporto priemonės ir t.t. Už visų šių technologinių sistemų stovi dirbtinis intelektas, kuris neaplenkia ir švietimo sferos.

Bene labiausiai AI švietimo lauke pasitarnavo kaip personalizuoto mokymosi generatorius. Dirbtinio intelekto algoritmų pagalba atliekama moksleivių duomenų analizė, o pagal gautus duomenis sukuriami individualūs pamokų planai, kurie atliepia moksleivio poreikius ir mokymosi stilistiką. Pasitelkus šį metodą pastebėtas akivaizdus mokymosi rezultatų pagerėjimas, gauti geresni bendrieji akademiniai rezultatai.

Nuotraukos šaltinis

Revoliuciją keliančios virtualios realybės (VR) panaudojimo galimybės

Nors virtualios realybės panaudojimas švietime yra reliatyviai naujas proveržis, plečiantis technologijoms tobulėja ir mokymosi sistema. VR technologija gali paįvairinti ar net kardinaliai pakeisti mokymosi būdą, ypač istorijos, meno ir gamtos moksluose.

Pagrindinis VR pranašumas – mokymosi patirties įtraukumas ir patrauklumas. VR technologijos dėka mokiniai patenka į virtualų pasaulį, kuriame gali sąveikauti koncepcijos ir objektai, kurių neįmanoma perteikti tradiciniais mokymosi būdais. Pavyzdys – moksleivis mokosi žmogaus kūno sandarą. 360 laipsnių virtualioje aplinkoje besimokantysis gali realiai tyrinėti ir gauti išsamesnį suvokimą, kurio nesugeba perteikti nei vienas biologijos vadovėlis.

Kitas VR privalumas – gebėjimas nesaugią arba brangią aplinką paversti pigia. Pavyzdžiui, medicinos studentai mokosi atlikti operaciją. Tam, kad procesas vyktų saugiai ir sklandžiai pasitelkiama virtualios realybės technologija, kurios pagalba studentas, nekeldamas pavojaus pacientui, gali imituoti operaciją ir saugiai mokytis.

Be tradicinių akademinių dalykų VR taip pat gali padėti besimokantiesiems įgauti empatijos ir emocinio intelekto gebėjimų. Virtualios realybės pagalba žmogus gali atsirasti bet kurioje vietoje, pabūti  „kito žmogaus batuose“ ir išsiugdyti gilesnį skirtingų kultūrų supratimą.

M. K. Čiurlionio kūryba paremtas VR filmas „Angelų takais“ yra sektinas technologijų įtraukimo į meninį švietimą pavyzdys. Patirtis taip pat pateko į TOP10 geriausių Lietuvos edukacijų grupę kaip patraukli ir inovatyvi edukacija moksleiviams.

VR filmo „Angelų takais“ edukacijos metu yra stiprinamos ir ugdomos kritinio mąstymo, kultūrinė (kultūrinis sąmoningumas, kultūrinė raiška), kūrybiškumo, pažinimo ir skaitmeninė kompetencijos, taip pat edukacija yra pritaikyta ir asmenims su judėjimo negalia. Dabar ir Jūs galite išbandyti būdą, kuriuo mokysis ateities moksleiviai! 

Nuotraukos šaltinis

Patirkime VIRTUALIĄ REALYBĘ kartu su #AngelųTakais!

The post Technologijos švietime: 6 mokymąsi keičiančios inovacijos appeared first on Angelų takais.

Virtuali realybė

Tikriausiai visi prisimename filmą „Matricą“, kuomet imituotame pasaulyje gyvenantis žmonės nė nenutuokė, kad jų suprantama realybė – visai ne realybė, o dirbtinai sumaketuotas suvokimas.

Žmonių smalsumui ribų nėra, o klausimas  „kas toliau?“ atvedė mus į šiandieną, kuomet galima atsidurti vietoje, kurioje iš tiesų mūsų nėra ir pamatyti, iš pažiūros, realius dalykus realioje erdvėje, nors smegenys supranta, jog tai – netikra, tad kas yra toji legendomis apipinta virtuali realybė ir kokios jos ištakos?

Virtuali realybė arba trumpiau – VR – yra trimatė aplinka, kurios pagalba žmogus susiduria su realybės iliuzija. Specialios elektroninės įrangos dėka smegenys yra apgaunamos, suvokimas pakeičiamas, o nerealūs dalykai virsta realiais. Tokiu pat principu virtualios realybės filme „Angelų takais“ M. K. Čiurlionio paveikslai atgijo ir tapo pačia realiausia istorija. 

Virtualios realybės filmas „Angelų takais“

Neretai VR patirtis yra maišoma su kitomis technologijos, tokiomis kaip 360° vaizdo įrašai, 3D filmai ir kitomis panašaus tipo medijomis. Pagrindinė sąlyga – VR tampa virtualia realybe, kuomet patirtis yra interaktyvi ir kūrimo įrankis yra išskirtinai kompiuteris.

Tam, kad atsidurtume virtualioje realybėje reikalinga tam tikra elektroninė įrangą. Tokia įranga dažniausiai yra šalmas, kurio viduje slepiasi ekranas arba akiniai, o šalmo šonuose yra įmontuotos ausinės. VR įranga taip pat gali tapti specialios pirštinės, laikikliai, tačiau svarbiausiu įrankiu virtualios realybės patirčiai tampa akiniai.

Pirmieji VR bandymai

Panoraminiai paveikslai

Iliuziją, jog esame ten, kur iš tiesų nesame stengtasi įgyvendinti jau XIX a., kuomet dailininkai tapė 360 laipsnių panoraminius paveikslus (freskas) tam, kad žmonės pasijustų taip, lyg iš tiesų dalyvautų istoriniame įvykyje. Šie paveikslai buvo tapomi taip, jog būtų užpildymas visas žiūrovo stebėjimo laukas jam sukantis aplink savo ašį.

Borodino mūšis, 1812 m.

Pirmasis skrydžio simuliatorius Virtuali realybė

1929 m. Edvardas Linkas sukūrė „Link treniruoklį“ – pirmąjį elektromechaninį prietaisą, skirtą komercinių skrydžių treniruotėms. Įtaiso veikimo principas buvo pagrįstas varikliais, kurie buvo sujungti su vairu ir jo kolonėle, o prietaiso tikslas buvo atkartoti turbulenciją ir skrydžių trikdžius.

Pirmieji „Link treniruoklio“ pirkėjai buvo JAV kariuomenė, pastaroji nupirko 6 įrenginius. Antrojo pasaulinio karo metu pardavimų skaičius šoko iki 10 000, o treniruotėms prietaisą iš viso naudojo daugiau, nei 500 000 pilotų. Toks treniruočių būdas buvo kur kas saugesnis, nei ore.

„Link treniruoklis“

Mokslinės fantastikos vizionieriai ir virtuali realybė

1930 m. rašytojo Stanley G. Weinbaumo kūrinyje „Pygmalion’s Spectacles“ aprašomi išgalvoti akiniai, kurie juos dėvinčiam žmogui leidžia per skonį, lytėjimą, kvapą ir holografiją patirti netikrą, išgalvotą pasaulį.

Stebėtinai Stanley G. Weinbaumo akinių įžvalga buvo beprotiškai panaši į dabartinę VR technologiją, tad tai rašytoją pavertė tikru technologijų vizionieriumi!

Paveikslėlis: sffaudio.com

Mortono Heiligo „Sensorama“

1950 m. kinematografas M. Heiligas išrado „Sensoramą“ – teatro patalpą su įvairiais stimuliantais, ne tik įprastais garso ir regos. Šiame teatro kabinete buvo stereofoniniai garsiakalbiai, stereoskopinis 3D ekranas, ventiliatoriai, kvapų generatoriai ir vibruojanti kėdė.

Šios inovacijos tikslas buvo kuo tikslingiau panardinti žiūrovą į filmo patirtį, o „Sensoramoje“ žiūrovai galėjo stebėti 6 skirtingus Heiligo sukurtus ir technologijai pritaikytus filmus: „Motociklas“, „Pilvo šokėjas“, „Dune Buggy“, „Sraigtasparnis“, „Pasimatymas su Sabina ir aš Kokakolos butelis!“.

Nuotrauka: mortonheilig.com

Interviu su Mortonu Heiligu apie „Sensoramą“

Pirmasis VR akinių prototipas

Mortonas Heiligas taip pat buvo pirmasis, kuris sukūrė artimiausią dabartinio VR šalmo prototipą. Tai buvo telesferinė kaukė – ekranas (HMD), kuris buvo montuojamas ant galvos, tačiau prietaisas buvo skirtas neinteraktyviai filmų peržiūrai. Šiuo VR prototipu žiūrovai galėjo stebėti 3D filmus plačiu vaizdu su stereo garsu.

„Headsight“ technologija

1961 m. du „Philco Corporation“ inžinieriai, Comeau ir Bryan, sukūrė pirmąjį HMD pradininką – „Headsight“. „Headsight“ turėjo du ekranus, skirtus abiems akims ir magnetinę judesio sekimo sistemą, kuri reagavo į vartotojo judesius. Sistema buvo sukurta kaip pagalba kareiviams stebėti pavojingas zonas nuotoliniu būdu. „Headsight“ iki dabartinių VR akinių skyrė keletas trūkumų – jame trūko įmontuoto kompiuterio ir integruoto vaizdo generavimo. 

Dirbtinė realybė (Artificial reality)

1969 m. VR kompiuterių menininkas Myronas Kruegere’as sukūrė eilę patirčių ir pavadino jas „dirbtine realybe“. M. Kruegere’as kompiuteriu sukūrė dirbtines aplinkas, kurios reagavo į joje esančius žmones. Pirminiai projektai, pavadinimais GLOWFLOW, METAPLAY ir PSYCHIC SPACE progresavo ir leido sukurti kitą pažangią  technologiją pavadinimu „VIDEOPLACE“. „VIDEOPLACE“ dėka žmonės galėjo bendrauti vieni su kitais reaguojančioje kompiuteriu sukurtoje aplinkoje, nors nuotolio atstumas buvo net keletas kilometrų. 

Pavadinimo gimimas

Sąvoka „virtuali realybė“ apipinta kontraversijomis. Oficialiais duomenimis ši sąvoka įteisinta tik 1987 metais, kuomet Jaronas Lanier, Japonijos Vizualinio programavimo laboratorijos (VPL) įkūrėjas, šį terminą sukūrė. Kiti mano, jog šis terminas egzistavo kur kas seniau, tad J. Lanier jį tik išpopuliarino.

Vienaip ar kitaip, oficialiais termino metais vadinami 1987 ir nuo šio laiko terminas turi oficialų pavadinimą. Įmonės atliktų tyrimų dėka Lanier sukūrė daug virtualios realybės įrenginių, tokių, kaip „Dataglove“ (kartu su Tomu Zimmermanu) ir „EyePhone“ ekraną, kuris tvirtinosi prie galvos.

VPL taip pat buvo pirmieji pardavę VR akinius, kurių kainos svyravo nuo 2000 iki 49 000 JAV dolerių bei VR pirštines, kainavusias 9000 JAV dolerių. Šie įrenginiai tamo tramplynu haptikos (neverbalinio bendravimo) srityje.

„Matrica“ ir virtuali realybė

Didelį kultūrinį poveikį turinti ir sumodeliuotos realybės temą iškėlęs Wachowskių filmas „Matrica“ pademonstravo, kaip iš tiesų atrodytų gyvenimas, jei kiekvienas iš mūsų gyventų imituotame pasaulyje. Nors „Matricoje“ pagrindiniai veikėjai supranta, jog gyvena netikrą gyvenimą, kiekvienas iš mūsų gali būti ramus – virtuali realybė paprastai atskiriama nuo tikrosios realybės, tačiau galime pasvarstyti, kokia paveiki ir galinga bus virtualios realybės technologija, pavyzdžiui, po 100 metų?

Google „Street View“

Nuo 2007 metų Google Maps dėka galime atsidurti ir apsižvalgyti praktiškai bet kuriame pasaulio kampelyje. 360 laipsnių „Street View“ funkciją Google įvedė fiksuodama aplinką su specialiais automobiliais, kuriuose buvo pritaikyta fotoaparato įranga. Darbas buvo atliktas su dodekaedrine (briaunainis, turintis dvylika plokščių sienų) kamera.

MICHAL ZDUNIAK/SHUTTERSTOCK

2019 metai – VR sparčiai kinta

2019 m. VR technologijai tapo lūžio metais, įrenginių kaina stipriai sumažėjo, o kompiuterinė įranga, galinti šią technologiją valdyti, yra mums įprasta. Platūs matymo laukai, prisitaikymas prie žiūrovo akių, rankinis nuskaitymas – tik keli pokyčiai, leidžiantys susipažinti su dabartine VR technologija.

Perspektyvos

Pramogų industrija

Plačiai taikoma ir dabar, VR technologija yra nauja perspektyva pramogoms. Įtraukūs ir interaktyvūs žaidimai, reali patirtis ir neišdildomi įspūdžiai – pagrindinis variklis pramogų industrijai.

Švietimas

Ateities moksleivių mokymosi būdas, taip pat puikus būdas praktikai didelės rizikos profesijoms, tokioms, kaip aviacijai, medicinai, kariškiams. Saugus, kontroliuojamas ir mažų išlaidų mokymasis yra ateities siekiamybė daugelyje sričių.

ABO PHOTOGRAPHY/Shutterstock.com

Architektūra

Statybos pramonėje VR technologija naudojama kaip įrankis pastatų vizualizacijai ir planų sudarymui. Suinteresuotiesiems tai – kitokia patirtis ir didelė pagalba priimant svarbius sprendimus.

Turizmas

Kita gaublio pusė dar niekada nebuvo taip lengvai pasiekiama. VR turai, pažintinės kelionės ir gido žinios – tik maža dalis to, ką gali pasiūlyti virtuali realybė.

Pasinerkime į virtualią realybę kartu!

The post Virtuali realybė: 15 faktų apie technologiją, kuri pakeis pasaulį appeared first on Angelų takais.

Ramybė. Pastelė ant popieriaus. 1903 m

Pagerbti reikšmingą menininkų indėlį yra svarbu ne tik meno pasauliui. Kultūrinis identitetas liečia kiekvieną iš mūsų pindamas ryšius tarp protėvių ir puoselėdamas atminimą ateities kartoms. Kultūriniam identitetui žydėti svarbu išsaugoti iškiliausiųjų palikimą.

M. K. Čiurlionis, palikdamas ryškų pėdsaką Lietuvoje ir pasaulyje, nutiesė kelią būsimiems menininkams. Džiugu, jog Lietuva siekia išsaugoti žymiausio lietuvių dailininko ir kompozitoriaus atminimą meniniais paveldais, o užsienyje sutinkami paminklai tik įrodo, kad ryškus menininko pėdsakas paliko gilią žymę kultūriniame kontekste ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

Memorialai taip pat užtikrina tautinį palikimą ir leidžia tiek vietiniams, tiek turistams ne tik pamatyti, bet ir patirti istoriją. Pastarieji neretu atveju taip pat yra meno kūriniai, suteikiantys ne tik kultūrinės prasmės, bet ir dailumo aplinkai, tad sužinokime, kokios iškiliausios vietos yra skirtos M. K. Čiurlioniui ir pasivaikščiokime po jas virtualiai.

M. K. Čiurlionio namai – muziejus Druskininkuose

1963 metais įkurtas muziejaus – buvusi M. K. Čiurlionio užuovėja, kūrybos ir poilsio vieta. Čia dailininkas dalijosi gražiausiai savo gyvenimo prisiminimais su namiškiais, švęsdavo didžiąsias šventes ir vasarodavo.

Muziejus žavus savo atmintimi – kiekvienas jame apsilankęs išvysta ant sienos prisegtą lapelį, kuris išduoda, kuris kompozitoriaus brolis ar sesuo ir kurią valandą skambindavo pianinu. Prisimenama, jog vakarais, improvizuojant M. K. Čiurlioniui, kieme, prie atvirų langų, susirinkdavo šeimos nariai, draugai ir kaimynai bei gerėdavos.

Tradicija buvo atgaivinta 1965 metais, tad nuo šiol kasmet pro muziejaus langus vakarop yra girdimas pianino skambesys, susiliejantis su vėju ir paukščių garsais.

Keturi namų – muziejaus pastatai ir jų interjeras atkurtas pagal M. K. Čiurlionio seserų prisiminimus, tokiu pačiu principu sutvarkyta aplinka. Šiuose namuose gausu eksponuojamų daiktų, priklausiusių menininko šeimai.

1975 metais įkurtas pagalbinis pastatas, kuriame yra kasa. Jame lankytojai laukiami pasiklausyti koncertų, dalyvauti poezijos skaityme, susipažinti su M. K. Čiurlionio biografija bei dalyvauti susitikimuose. Šiame pastate lankytojai gali įsigyti eksponatų, paveikslų reprodukcijų, knygų, muzikos įrašų ir meno albumų.

M. K. Čiurlionio namuose – muziejuje 1993 metais įrengta galerija, kurioje galima išvysti dailininko paveikslų reprodukcijas ir sudalyvauti edukacijose, kurios skirtos tik vaikams, tiek suaugusiems.

M. K. Čiurlionio gimimo vietą įamžinantis paminklas

Senojoje Varėnoje gimusio genijaus tiksli gimimo vieta ilgą laiką istorikams nebuvo žinoma, tačiau istorikės Laimos Vileikienės istorinių – ikonografinių dokumentų analizės dėka 2017 metais galiausiai ją pavyko nustatyti pagal iš Sankt Peterburgo parsivežtą XIX a. antros pusės žemėlapį. Jame matėsi bažnyčia ir penkių namų kontūrai. Vienas iš namų priklausė Čiurlioniams.

2020 metais Varėnoje buvo paskelbtas konkursas siekiant įamžinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo vietą. Konkursą laimėjo skulptorius Gediminas Piekuras ir architektas prof. Gintaras Čaikauskas, kurių kūrinį galima išvysti Senosios Varėnos bažnyčios šventoriuje.

M. K. Čiurlionio gimimo vietą įamžinantis paminklas

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje

Istorinis memorialinis kultūros centras M. K. Čiurlioniui atminti atidarytas 1995 metais minint 120–ąsias gimimo metines. Šiuose namuose menininkas kūrė ir gyveno nuo 1907 iki 1908 metų.

Istorinio pastato kambaryje atkurtas tuometinis interjeras, eksponuojamos nuotraukos ir kūrybos pavyzdžiai. Kitose namo patalpose eksponuojamos paveikslų reprodukcijos, organizuojamos parodos, vyksta koncertai ir edukacijos.

Šis muziejus – vieta, kur galėsite susipažinti su Čiurlionio gyvenimu, kūryba ir atmosfera.

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje

Paminklas M. K. Čiurlioniui Plungėje

Menininkui sukurtas paminklas Plungėje ne tik išreikškia pagarbą kūrėjui, bet ir pažymi labai svarbų ryšį. Šis paminklas – Čiurlionio ir Mykolo Oginskio saitų simbolis. M. Oginskis buvo pagrindinis menininko mokslų užsienyje rėmėjas, tad monumentas stovi netoli Oginskio rūmų.

Skulptūros autorė Dalia Matulaitė dalijasi, jog monumento svoris – bene 12 tonų, o karalių galvas puošianti karūna prideda dar keletą. Monumentas paremtas vienu žymiausiu M. K. Čiurlionio paveikslu – Karalių pasakos motyvais.

K. Narkutės – Beniušienės nuotr.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

1921 metais įsteigtas vienas iš didžiausių ir seniausių muziejų Lietuvoje. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, esantis Kauno širdyje, gali pasigirti savo turimais genijaus paveikslų originalais. Šis muziejus – vienintelė vieta pasaulyje, turinti beveik visus dailininko, kompozitoriaus ir visuomenininko darbus.

Be paveikslų čia taip pat yra ir muzikos salė, kurioje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių, o taip pat išvysti Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko kūrinį – virtualios realybės filmą „Angelų takais“, paremtą iškiliausio lietuvių menininko kūryba. Virtualioje aplinkoje originaliame formate pražysta menininko paveikslai ir jų fragmentai bei muzikiniai kūriniai.

Muziejuje taip pat organizuojami kultūriniai renginiai, tokie kaip koncertai muzikos salėje, seminarai, mokslinės konferencijos, paskaitos, knygų pristatymai ir ekskursijos bei edukacijos.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

The post M. K. Čiurlionis: 5 vietos Lietuvoje, kurias privalo aplankyti kiekvienas appeared first on Angelų takais.

Knygos viršelio iškarpa

Iškiliausias ir unikaliausias – taip žymiausią lietuvių dailininką ir kompozitorių M. K. Čiurlionį apibūdintų kiekvienas, kuriam teko bent akies krašteliu prisiliesti prie jo kūrybos.

VR filmą „Angelų takais“ regėję žiūrovai dalijasi, kad paveikslų ir muzikos integracija į virtualios realybės technologiją atima žadą. Kiti neretai prasitaria, kad tokia patirtis privaloma kiekvienam 21 amžiaus žmogui, nes šis meno transliavimo būdas priimtinas jaunajai kartai, tačiau be galo įdomus ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Filmo „Angelų takais“ režisierė Kristina Buožytė sako, jog idėja integruoti M. K. Čiurlionio paveikslus į virtualią erdvę kilo išvydus užsienio menininkams atiduodamą duoklę, tad susipažinkime su M. K. Čiurlioniu per spalvingiausius jo gyvenimo etapus.

M. K. Čiurlionio paveikslas „Karalių pasaka“ Drobė, tempera. 1909. 70,2cm × 75,3cm

19–20 amžiaus sandūroje gyvenęs menininkas 1875 metais gimė dabartinėje Senojoje Varėnoje, kurioje augo devynių vaikų šeimoje.

Pirmasis M. K. Čiurlionio susipažinimas su muzika įvyko dėl tėvo Konstantino Čiurlionio įtakos, nes pastarasis buvo vargonininkas ir chorvedys, tad būsimasis kompozitorius ankstyvame amžiuje išmoko groti fortepijonu.

Be instrumento valdymo M. K. Čiurlionio vaikystė buvo apsupta ir gyvos muzikos, nes tėvo vadovaujamo mišraus choro repeticijos buvo organizuojamos Čiurlionių namuose.

Įdomu tai, jog M. K. Čiurlionis niekuomet nemokėjo taisyklingai kalbėti ir rašyti lietuvių kalba, šeimoje buvo bendraujama lenkų kalba.

Nors gimė Varėnoje, vaikystę būsimasis menininkas praleido Druskininkuose dėl tėvų pakeistos gyvenamosios vietos. 1885 metais baigė liaudies mokyklą ir, kaip teigiama, be galo troško mokytis.

1889 m. M. K. Čiurlionis atvyko į Plungę, kurioje muzikavo kultūros mecenato, kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestre. Kaip kūrėjas pirmuosius žingsnius menininkas žengė būtent čia, tuomet gimė pirmieji mažos apimties kūrinėliai.

Atradimo kelias

1894 metais, gavęs kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio finansavimą, išvyko studijuoti į Varšuvos muzikos institutą, ten mokėsi fortepijono meno ir kompozicijos. M. K. Čiurlionis Varšuvoje studijavo penkerius metus.

Po mokslų pabaigos, 1899 m., kompozitorius gavo pasiūlymą tapti muzikos mokyklos direktoriumi Liubline, tačiau pasiūlymo atsisakė dėl troškino gilinti savo muzikines žinias.

Po dar 3 metų gyvenimo Varšuvoje, kurioje dirbo mokytoju privačiose muzikos pamokose, kunigaikštis M. Oginskis vėl pasiūlė finansavimą mokslams, tad nuo 1901 metų M. K. Čiurlionis mokslus tęsė Leipcigo karališkojoje konservatorijoje, kurioje fokusavosi į kompoziciją ir kontrapunktą.

Tuomet prasidėjo nuoseklus kūrybinis M. K. Čiurlionio procesas. Leipcige jis pradėjo kurti pirmuosius neoromantizmo muzikinius kūrinius. Leipcigas, kaip Vokietijos kultūrinis centras, leido kompozitoriui pamatyti ir atrasti operas, muziejus, skaityti filosofinius raštus, tad gyvenimas Saksonijos žemėje pažymimas kaip visapusiško tobulėjimo laikas kūrėjo istorijoje.

Leipcigo karališkosios konservatorijos studijų laikais M. K. Čiurlionis sukūrė pirmąjį žymų muzikinį kūrinį – simfoninę poemą „Miške“, kurioje susijungė tėvynės nostalgija ir romantinės muzikos melodinės struktūros.

Sakoma, kad tuo metu M. K. Čiurlionis pražydo kaip kūrėjas, išgrynino savo pasaulėvoką, įgijo savą braižą.

Dailės era

Gyvenant ir studijuojant Leipcige M. K. Čiurlionis susipažino su simbolistine šveicaro A. Beklino ir vokiečio M. Klingerio kūryba. Tuo metu kompozitorius susidomėjo daile.

Po mokslų Leipcigo karališkojoje konservatorijoje 1902 metais M. K. Čiurlionis grįžo į Druskininkus, kur ilgai neužsibuvo.

Tais pačiais metais kompozitorius išvyko į Varšuvą profesionaliai studijuoti dailę, tačiau neilgai trukus suprato, kad akademinio tapybos mokslų programa jam buvo nepriimtina.

Nors dailės mokėsi akademiškai, M. K. Čiurlionis liko atsidavęs savo braižui ir buvo savitas, linkęs į simbolizmą.

M. K. Čiurlionį žavėjo filosofinės įžvalgos ir vaizdinės abstrakcijos. Tapydamas menininkas interpretavo ir muzikinius kūrinius bei garsus, dėl to virtualios realybės filmo „Angelų takais“ patirtis yra tokia unikali – paveiksluose atsispindi girdimos simfonijos, garsas tarsi susilieja su vaizdu.

SONATA II (Pavasario sonata). Popierius, tempera. 1907, Druskininkai. 72,8cm × 62,8cm.

Menininko kūryba persmelkta gyvenimo trapumo, mirties, amžinybės ir išnykimo filosofija – tam didelę įtaką padarė gyvenimas Leipcige.

Grįžęs į gimtinę 1905 metais M. K. Čiurlionis su kartėliu rašė, jog yra nesuprastas nei svetimų, nei artimų. To meto žmonėms Lietuvoje menininko darbai buvo nesuprantami, o į patį M. K. Čiurlionį buvo žiūrima su įtarimu, nepalankiai.

1903–1907 m. M. K. Čiurlionis sukūrė vieną iš žymiausių muzikinių kūrinių – simfoninę poemą „Jūra“, tačiau vis labiau jautė polinkį dailei.

1906 metais M. K. Čiurlionio paveikslai buvo eksponuojami Sankt Peterburge, kurie patraukė rusų kultūrinės visuomenės dėmesį.

1907 m. buvo metai, kuomet menininkas galutinai paliko muzikos pasaulį ir pasinėrė į dailę. Nuo šių metų pastebima M. K. Čiurlionio, kaip menininko, evoliucija – sukurti sudėtingi, pažengę paveikslų ciklai.

Įdomu tai, jog M. K. Čiurlionio nutapyti paveikslai beveik nepriklauso nuo istorinio konteksto. Bibliniai, krikščioniški motyvai dailininko paveiksluose persipina su panteistiniu pasaulėvaizdžiu.

Visgi esama kūrinių, kuriuose primenama tautinės savivokos reikšmė („Miestas. Preliudas“) pasitelkiant tautodailės motyvus.

M. K. Čiurlionis. Miestas. Preliudas. 1908-1909. Popierius, tempera. 59,0×70,4

Kultūrinė veikla

M. K. Čiurlionis aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje. 1905 metų tautinio sąjūdžio sukilimo metu dailininkas rūpinosi Pirmosios lietuvių dailės parodos Vilniaus Vileišių rūmuose rengimu, dalinosi savo paveikslais, prisidėjo prie Lietuvių dailės draugijos steigimo.

Simboliška, jog pirmosios lietuvių dailės parodos metu Sofija Kymantaitė, būsima M. K. Čiurlionio žmona, pirmąsyk iš tolo išvydo dailininką.

Antrą kartą būsimi mylimieji susitikimo po dviejų metų, 1907, per Vinco Kudirkos minėjimą. Susitikimas buvo lemtingas.

1908 metais M. K. Čiurlionis surengė Antrąją lietuvių dailės parodą ir įkūrė muzikos fondą, kuris buvo skirtas remti vietinių kompozitorių kūrybą. Fondas veikė nuo 1908–1911 m.

1909 m. sausio 1 d. Šateikių Šv. Evangelisto Morkaus bažnyčioje M. K. Čiurlionis vedė rašytoją Sofiją Kymantaitę.

Tais pačiais metais Čiurlionis išvyko į Peterburgą su didelėmis ambicijomis, tačiau greitai suprato, jog tik talento neužteks – kultūrinėje Rusijos sostinėje reikia visuomet būti ant pjedestalo, kitu atveju niekas neatkreips į tave dėmesio.

Neilgai trukus, su menininko Mstislavo Dobužinskio pagalba, talentingam dailininkui buvo atvertos garsaus ir įtakingo kūrybininko Aleksandro Benua namų durys, tad M. K. Čiurlionio muzika pradėjo skambėti prestižinėse koncertų salėse.

Greitai paaiškėjo, jog paskirstyti kūrybinę energiją Čiurlioniui buvo sudėtingiau, nei manyta. Kiti dailininkai priekaištavo, jog menininkas per daug laiko skiria muzikai, o tapyboje perdėtai mėgina perkelti muzikinės kompozicijos principus.

Tuo metu dėl skurdo ir patiriamos įtampos dailininkas susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis. Didelę dalį paveikslų dėl pinigų trūkumo Čiurlionis tapė ant paprasto popieriaus.

Nors jautrios pasaulėjautos menininkas išgyveno sunkų emocinį periodą, šiuo laikotarpiu buvo sukurti vieni žinomiausių ir reikšmingiausių paveikslų: „Žalčio“, „Jūros“ ir „Žvaigždžių“ sonatas, „Karalių pasaką“, monumentalų šedevrą „Rex“, kurie buvo publikuoti Trečiojoje lietuvių dailės parodoje 1909 m.

REX. Drobė, tempera. 1909. 147,1cm × 133,7cm

Paskutinieji gyvenimo metai

Paskutiniai kūrybos metai M. K. Čiurlioniui buvo itin sunkūs tiek dvasiškai, tiek psichologiškai.

1909 metų pabaigoje dailininkui buvo konstatuotas psichologinis ir emocinis pervargimas.

Tais pačiais metais menininkas išvyko į Peterburgą, kuriame patyrė nervinį priepuolį ir atsidūrė Pustelniko Raudonojo dvaro sanatorijoje Lenkijoje, garsėjančioje humaniškais psichinių ligų gydymo metodais.

1910 m. birželio 12 d. Čiurlioniams gimė dukrą Danutė, kurios pasiligojęs dailininkas taip niekada ir nepamatė.

Kuomet atrodė, kad psichinė sveikata pradėjo taisytis M. K. Čiurlionis pasivaikščiojimo sanatorijoje metu sušalo, susirgo plaučių uždegimu ir, neilgai trukus, 1911 metais, būdamas 35 metų amžiaus, mirė.

M. K. Čiurlionio palaikai iš Pustelniko buvo pargabenti į Vilnių. Kompozitorius ir dailininkas amžino atilsio atgulė Vilniaus Rasų kapinėse.

Daugiau su M. K. Čiurlionio kūryba galite susipažinti čia: https://ciurlionis.eu/lt/

The post 20 žymiausių M. K. Čiurlionio gyvenimo akimirkų appeared first on Angelų takais.

Kaip manote, kur Vilniuje turi nutūpti ANGELAI?

Aukštai įvertintas – kino industrijos ekspertų,

M. K. Čiurlionio kūrybos žinovų ir, svarbiausia, – ŽIŪROVŲ.⭐

2018 m.
Filmas pristatytas 75-ojo Venecijos kino festivalio „Biennale college cinema –
Virtual reality” konkursinėje programoje.

2019 m.
Jungtinėje Karalystėje pelnytas „Lumen Prize for Art and Technology” –
apdovanojimas už meno ir technologijų laimėjimus.

2020 m.
„Sidabrinės gervės”  geriausios Profesinės meistrystės apdovanojimas

Turite pasiūlymų?📣

SUSISIEKIME

The post KUR APSIGYVENTI ANGELAMS?  appeared first on Angelų takais.

Aplankykite mus PLUNGĖJE ir daugelyje kitų Lietuvos miestų!

Virtualios realybės filmas ,,Angelų takais”, kartu su komanda, keliauja po visą Lietuvą. Išvyskite naujausią filmo versiją ir patirkite nepamirštamas emocijas PLUNGĖS mieste!

KUR MUS RASTI?

Plungėje mus rasite – ADVOKATO NAMELIS, Žemaičių dailės muziejus, Laisvės al. 17, 90121.

The post „Angelų takais” – PLUNGĖJE appeared first on Angelų takais.

O kad tai padaryti būtų dar lengviau, turime 

išskirtinę dovaną Jums!🎁

*Iki GRUODŽIO 25 dienos perkant

4 elektroninius dovanų kuponus mokėsite tik už 3!

Virtualios realybės filmas “Angelų takais” tikra atgaiva jūsų sielai ir mintims. Laikas išnyksta ir suteikia kitokią prasmę bei požiūrį į kasdienybę. Neįkainojamos emocijos, laimės ašaros, šypsena Jūsų veiduose ir noras dalintis įspūdžiais dar ilgai!

The post Magiškos Kalėdos su „Angelų takais”! appeared first on Angelų takais.

Prestižinių tarptautinių kino festivalių laureatas, daugybę apdovanojimų pasaulyje pelnęs kultinis virtualios realybės filmas „Angelų takais“ keliauja po visą Lietuvą. Nuo šiol pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybą virtualios realybės pagalba galėsite, bet kurioje vietoje!

Šiuo metu sudarinėjame maršrutus ir keliaujame į visas Lietuvos mokyklas, įmones bei kultūros centrus!

Pirma stotelė I PASVALYS

Jei norite, kad kita stotelė būtų Jūsų miestas,  rezervuokite laiką JAU DABAR!

The post “Angelų takais” keliauja #poLietuvą  appeared first on Angelų takais.

Siunčiame šiltus linkėjimus,

VR SPOT

The post Gerbiami MOKYTOJAI appeared first on Angelų takais.

Prestižinių tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatas – virtualios realybės filmas „Angelų takais“ – Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko kūrinys, skirtas dailininko, kompozitorius ir abstrakčiojo meno pionieriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai pagerbti.

Iki šiol filmas buvo pasiekiamas tik vilniečiams – jį galima išvysti sostinėje esančioje virtualios realybės pramogų erdvėje „VR SPOT“.  Nuo šiol juo bus galima pasimėgauti ir kurortuose – filmas bus rodomas Nidos bendruomenės namuose ir Palangoje įsikūrusiame Jono Šliūpo muziejuje. Nidoje interaktyvi patirtis bus prieinama iki rugpjūčio 19 dienos, Palangoje – iki rugsėjo pabaigos.

Žymių žmonių atsiliepimai – emocingi

„Kaip kokybiškai ir pagarbiai kūrybinė komanda pažvelgė į M. K. Čiurlionio palikimą! Sutvertas pasaulis tiesiog spinduliuoja: ne vien tik Čiurlionio spalvomis, potėpiais, bet ir tam tikra čiurlioniška dvasia,“ – M. K. Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas.

„O Dieve… aš negaliu patikėt! Interpretuoti ir taip įlysti į jo pasaulį ir jį pamatyti va taip! Tikrai nuostabus būdas patirti meną,” – neslepia emocijų Lietuvos laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson.

„Kai nesinori išeit… Ir kai gera man ne kaip žmogui, o man kaip sielai… Ir toks didelis noras… kaip aš noriu, kad mano dukra tai pamatytų…“ – aktorius Leonardas Pabedonoscevas.

Filme – 60 M. K. Čiurlionio paveikslų ir žymiausi kompozitoriaus kūriniai

Virtualios realybės filmas kviečia trimatėje erdvėje leistis į pažintį su 60 tiek labai žinomų ir lengvai atpažįstamų, tiek rečiau matomų lietuvių dailininko paveikslų: „Ramybe“, „Angelėliais“, „Aukuru“, „Angelu“, „Žinia“, „Saule“. Filme aptinkami ir atskiri kai kurių paveikslų fragmentai: aplinka, objektai, detalės, šviesos, dangus, žemė. 25 minučių trunkančią kelionę „Angelų takais“ lydi paties M. K. Čiurlionio ir kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio muzika.

„Įgyvendinant šią interaktyvią patirtį buvo svarbu ne tik perkelti paveikslus į virtualią realybę, bet ir pasiekti, kad žiūrovas patirtų tai, ką menininkas norėjo perduoti savo kūryba. Mums filmo kūrimo procesas taip pat nebuvo sunkus ir nuobodus, nes daug laiko praleidus ties menininko darbais visuomet pasipildydavome didžiuliu kiekiu teigiamos energijos. Ne veltui pamačiusieji filmą sako, kad jiems buvo gera ir norisi sugrįžti“, – teigia filmo kūrėjai K. Buožytė ir V. Žukas.

Filmas „Angelų takais“ atveria duris į menininko kurtą magišką pasaulį: visą Čiurlionio kūrybą ir jo kūrinių personažus sujungiantis siužetas leidžia iš arčiau susipažinti su paveikslų veikėjais ir jų aplinka. Virtualios realybės filmo siužetas veda žiūrovą per 4 skirtingas vietas, sukuriančias skirtingas patirtis.

„Viena pagrindinių vietų yra krantas. Čia žiūrovas patiria dienos-nakties ciklus ir stebėdamas aplinką mokosi pasaulio taisyklių. Vėliau jis atsiduria jūroje ir, apsuptas vandens ir debesų, plaukia link slėpiningos salos. Atsidūręs saloje, jis tampa paslaptingos eisenos liudininku. Žiūrovo kelionė vainikuojama skrydžiu per iškiliausią paveikslą „REX“, kuris atskleidžia mūsų Visatos konstrukciją, apimančią jos fizines bei dvasines dimensijas. Taigi šią kelionę pradėjęs kaip žmogus, žiūrovas jos metu supranta esąs ne toks tolimas angelui, tyrinėjančiam gyvenimo, mirties ir susiliejimo su visata būsenas”, – pasakoja „VR SPOT“ įkūrėjas ir vadovas Lukas Verpetinskas.

Viso filmo metu aplinka reaguoja į žiūrovo žvilgsnį: atidus žiūrovo aplinkos stebėjimas ją keičia, praturtina ir priartina prie originalių M. K. Čiurlionio paveikslų. Filme skambanti muzika ir garsai taip pat keičiasi priklausomai nuo žiūrovo žvilgsnio ar kūno padėties ir sukuria specifinį skirtingų objektų skambesį.

„Angelų takais“ kūrėjai – prestižinių konkursų dalyviai ir laureatai

Virtualios realybės filmas pelnė ne vieną tarptautinį ir nacionalinį apdovanojimą. 2018-aisiais „Angelų takais“ buvo pristatytas 75-ojo Venecijos kino festivalio „Biennale college cinema – Virtual reality“ konkursinėje programoje.

2019 m. filmas Jungtinėje Karalystėje apdovanotas „Lumen Prize for Art and Technology“ prizu, teikiamu už laimėjimus meno ir technologijų srityse. Po metų filmo kūrėjai buvo įvertinti ir Lietuvoje – „Angelų takais“ kūrėjai Kristina Buožytė ir Vitalijus Žukas 2020 m. už šį filmą gavo „Sidabrinės gervės” geriausios profesinės meistrystės apdovanojimu.

The post „Angelų takais“ jau galima klajoti Nidoje ir Palangoje (nebevyksta) appeared first on Angelų takais.